du

1 dù, dvì num. card.; SD¹27, H skaičius, skaitmuo ir kiekis 2: Aš ir tu – būsim dù Grš. Vieno maža, ė dviejų̃ per daug Ad. Par du kartu parsinešiau apie du litru spalgenų Rm. Duosim dù šimtu Zt. Dù šimtus gavau Ad. Tuoj bus dvì [dienos] švenčių, tai pasilsėsi Slm. Jūs dviejų̃ pilna troba Lp. Dėl dviejų žmonių jis nė eite neis Slnt. Grįžau namo dviejų valandų (antrą valandą) Švnč. Nėr dviẽ kilometrų Krd. Nori dviẽ šimtų Plut. Iš dviẽ karvių gaunam pieno Rm. Duktė an dvidešim dviẽ nyčių audžia JnšM. Ta avelė su dviẽm gėreliais Pn. Išdygo žalia rūtelė, nors su dviẽm lapeliais Ad. Bulbių išviriau, užteks dum sykiams Lkv. Su dum̃ vaikais atejo bobikė Krš. Jau žiūrėjau (imdamas medų) dviejuosè aviliuose Gs. Dviẽjuos daiktuos koja lūžo Plv. Dviejúose maišuose bulvės nelįs Rdm. Dviejosè paskutinėse rikėse radome putpelių Brt. Dviejóse statinėse supilta miltai Brt. Dvíese rėmeliuose buvo medaus Vlk. Dvíese žodžiuose K.Būg. Dvi dieni SD48. Dvi dešimti SD48. Darže stovi dvì obeli K. Iš dviẽjų dalių KI223. Dù leisiu arti, dù šieno pjauti, dù jautelių ganyt Lzd. Žada mani tėvelis du jungu jautelių NS323. Dvim̃ gijim audžiant reik du šautuvu šauti po vienas antro J. Vyru dù su dvim̃ gerim moterim atėjo ant darbo J. Sesuo dum raištim apsirišo galvą J. O aš tave prakeiksiu su dum trimis žodeliais JD928. Už jūrų marelių ... aug žalias jovaružėlis su dum trims liemenėliais JD489. Buvo dù būru, senovės pasaka sako K.Donel. Dvim dienim (po dviejų dienų) laivas buvo jau [v]andenė[je] S.Dauk. Septynetu duonos, dviẽmi žuvelėmi pasotino DP297. Dviemu talentu užieškojo kitu du DP390. Drin dviẽjų priežastų DP192. Dviejų̃ daiktų mumus ... privalu DP6. ^ Kur dù, tai ne vienas! Lp. Vienas kap kamienas, o dù tai ne vienas Lp. Du susėję ir trečią atsieka Sln. Dvi katės viename maiše vis pjaunas Sim. Glaudus veršis dvi karves žinda Sim. Nuo vieno jaučio dvi skūri nelupa Sim. Kur du šuniu riejasi, trečias nelįsk Sim. Su girtu dvi kalbi, su durnu du turgu S.Dauk. Du grybu per riebu VP13. Saldu kaip du medu J.Jabl. Du zuikiu vienkart gainiodamos nė vieno nenušausi VP13. Du kartu kunigas pamokslo nesako M. Lazdos dù galu: vienas man į nagus, kitas tau į ragus Plv. Tinginys du kartu dirba PPr53. Dvi turim ausis, o vieną burną, idant daugiaus klausytume, neng bylotume M. Visi po du, po du, o aš kada (dial. kadu) Tršk. Tarp dviejų̃ auklių vaikas be galvos Sch75. Tarp dviejų̃ trečias nebe svečias Ds. Dvie amžių negyvensi LTR(Ds). Gerą paukštį dviẽm kulkom šauna Sch92. Arklys parklumpa su keturiom kojom, o žmogus su dvim kojom dar veikiaus parklumpa Sch74. Dum tą patį darbą dirbant, ne vieniaip klojas VP12. Nėkas negalia dum ponam tarnauti I. Du gaidžiu ant vieno mėžinio nesutinka B. Du bėga, du gena (veja), du spokso, du kiokso, du riogso, vienuoliktasis pliekia (jautis) J.Jabl. Du ratai pagiryj stov (ausys) B. Dvim pupim visus laukus apsė[ja] (akys) Pln. Du galu ir galas (šakė) B. Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėga (malimas) B. Du duria, du moja, duriama boba putoja (duoną minko) Sch62. Du kumeliu skendo, du juodvarniu tęsė (vandens sėmimas su svirtimi ir nešimas su naščiais) Plt. Du duoną, trys putrą (spragilais trise kulia) Plt. Vienas – katės pienas, du – po padu, trys – pratrys, keturi – nieko neturi, penki – visi menki (skaičių pamėgdžiojimas) Plv.

◊ dù víenu; R326 [i]tik dviese: Gyvena dù víenu Lkm. Dvì vienì tep ir gyvena Gs. Jie be draugės, gyvena du vienu Rdš. Gyvena dù vienì broliai – nei ženijas, neiniek Ds. Gyvena dù víen, turi visų galų Ktk.

neĩ (nė̃) dù, neĩ (nė̃) víenas Vv nei šis, nei tas: Šneka šneka – nė̃ dù, nė̃ víens Gs.